Japonija žengia pirmąjį miniatiūrinį žingsnį kurdama liftą į kosmosą

Japonija žengia pirmąjį miniatiūrinį žingsnį kurdama liftą į kosmosą
Japonija žengia pirmąjį miniatiūrinį žingsnį kurdama liftą į kosmosą

Video: Gaukite 500,00 USD per dieną naudodami „Google Translator“ (NEMOKAMAI-uždirbkite pinigų inter... 2024, Liepa

Video: Gaukite 500,00 USD per dieną naudodami „Google Translator“ (NEMOKAMAI-uždirbkite pinigų inter... 2024, Liepa
Anonim

Japonijos tyrėjai išbando miniatiūrinio kosminio lifto koncepciją kosmose.

1895 m. Rusų mokslininkas, vardu Konstantinas Tsiolkovskis, pamatė naujai pastatytą Eifelio bokštą ir sugalvojo pastatyti liftą į kosmosą. Nuo tada ši koncepcija buvo reguliariai svarstoma ir siūloma, dažnai naudojant tokias beprotiškas garsines savybes kaip atsvara, numetanti į žemę ir išstumianti iš lifto automobilį iš žemės atmosferos.

Image

Niekas dar nesugebėjo sugalvoti būdo, kaip tai pasiekti, todėl laikui bėgant kosminis liftas tapo labiau mokslinės fantastikos, o ne realiu tikslu. Japonijos mokslininkai ketina žengti pirmuosius, labai mažus, žingsnius lifto bandymo link žvaigždžių link.

Šizuokos universiteto tyrėjai rugsėjį paleis miniatiūrinį kosminį liftą ant raketos H-2B iš Tanegashimos salos. Liftas bus maždaug dviejų degtukų dėžių dydžio ir bandys slenkti aukštyn ir žemyn 10 metrų kabeliu, pakabintu tarp dviejų mini palydovų.

Šiuo metu vienintelis būdas patekti į kosmosą yra raketų paleidimas. © „WikiImages“ / „Pixabay“

Image

Tai toli nuo pirminės Tsiolkovskio idėjos, pateiktos jo 1895 m. Knygoje „Svajonės apie žemę ir dangų“, kuri buvo 36 000 kilometrų aukščio bokštas, vedantis į „dangaus pilį“ viršuje. Praėjusiais metais buvo iškelta keletas teorijų, tarp jų ir kito Rusijos mokslininko Jurijaus Artsutanovo, 1955 m. Pateikusio pasiūlymą, kad tarp Žemės ir miesto erdvėje būtų galima nutiesti kabelį. Kaip ir daugumai šių idėjų, problemų kilo nustatant pakankamai stiprią medžiagą, kurią iki šiol pasiekti.

Dešimtajame dešimtmetyje buvo išrasta nauja medžiaga, vadinama anglies nanovamzdeliais, kuri potencialiai buvo pakankamai tvirta palaikyti kosminį liftą, ir tai paskatino naują pasiūlymų bangą. 2000 m. Bradley C Edwardsas, amerikiečių mokslininkas, pasiūlė sukurti 100 000 km ilgio popieriaus ploną juostą, naudojant kompozicinę anglies nanovamzdelį.

Juostos skerspjūvis suteiktų liftui didesnę galimybę išgyventi meteoroidus ir pakaktų paviršiaus, kad transportavimo ankšos galėtų lipti aukštyn paprastais voleliais. Nuo to laiko Edwardsas yra išleidęs dvi knygas šia tema ir teigia, kad kosminis liftas galėtų sumažinti kelionių kosmose išlaidas 100 karto.

Visai neseniai aukščiausio lygio pastatą Tokijuje pastačiusi Japonijos bendrovė „Obayashi“ pasižadėjo iki 2050 m. Pastatyti kosminį liftą su kabeliais, pagamintais iš anglies nanovamzdelių.

Lieka tik pamatyti, ar kada nors įžengsime į liftą, kuris mus nuves į kosmosą. Su medžiagomis dar reikia nueiti ilgą kelią ir išvengti meteoroidų bei kitų šiukšlių kosmose, o išgyventi žemės drebėjimus, uraganus ir tornadas čia, Žemėje, bus iššūkis kiekvienam, statančiam tokią struktūrą. Tačiau Japonijoje ši idėja buvo sėkmingesnė nei bet kur kitur, ir bus įdomu pamatyti, kiek toli žvaigždžių link šie eksperimentai gali mus nuvesti.

Populiarios 24 valandų