Berberų literatūra yra tokia pat įvairi, kaip jų istorija, kultūros ir kalbos. Bet kas mums prieinamas? ir kodėl ten nėra daugiau?
Berberai yra nehomogeniška Šiaurės Afrikos žmonių grupė, juos labiau sieja kultūra, istorija ir kalba, o ne vien etninė priklausomybė. Daugelyje berberų kalbų jie žinomi kaip Imazighen, kurie gali būti išversti kaip „laisvi žmonės“. Žodis berberų kalba angliškai kilęs iš lotynų berberus, reiškiančio ką nors, kas gyvena už Romos pasaulio ribų. Maroke, Alžyre, Tunise, Libijoje, Vakarų Sacharoje, Malyje ir Nigeryje yra nemaža berberų populiacija. Yra daugybė skirtingų berberų kalbų variantų, o tai reiškia, kad kartu su jų geografine sklaida nėra ir vienos literatūros. Manoma, kad berberų kalbų yra nuo 30 iki 40 milijonų. Nors berberų kalbos paprastai buvo arabizuojamos, berberų kalbos taip pat paveikė Magribės arabus.
Kaip ir daugelyje Šiaurės Afrikos literatūrų, berberų literatūra tradiciškai buvo žodinė. Nors išleista liaudies pasakų kolekcija. Tačiau šalims, turinčioms didelę berberų populiaciją, tapo nepriklausomos, reikėjo atrasti tikrą, vietinę kultūrą ir tapatumą. Berberų kalba yra nepalankesnė nei kitos šio regiono kalbos. Iš dalies taip yra dėl didžiulių ir kartais nesuvokiamų variantų, geografinio paplitimo ir arabų kalbos stiprumo švietimo, žiniasklaidos ir oficialumo srityse. Berberai taip pat rašė kitomis kalbomis, ypač prancūzų ir arabų kalbomis.
Berberų gidas © Ponas Sebas, Flickras
Dėl visų šių priežasčių neįmanoma apibrėžti vienos berberų literatūros. Assia Djebar knygoje „Liežuvių kraujas neišsausėja“, iš pradžių parašytoje prancūzų kalba, klasikinės arabų ir berberų temos naudojamos šiuolaikiniams įvykiams išreikšti.
Berberų moterys, atliekančios tradicinį šokį © Sanhaja
Marokas Mohammedas Choukri taip pat yra berberų kilmės, bet rašė arabų kalba. Jo autobiografinė knyga „Vien tik duonos“ pasakoja apie sunkumus, su kuriais jam teko susidurti, ir apie geresnio gyvenimo paieškas. Tai buvo uždrausta Maroke dėl nuorodų į paauglių seksualinę patirtį ir narkotikus.
Daugelis berberų rašytojų, tokių kaip Kateb Yacine, Malek Haddad ir Mouloud Feraoun, dar nėra išversti ir yra prieinami tik prancūzų kalba.
