Vietnamas dažnai buvo apibūdinamas kaip skambantis kaip paukščių dainelė dėl išraiškingo klestėjimo ir būdo, kuris, atrodo, svyruoja, kaip kolibrio sparnai. Užsieniečiams, kurie tik pradeda mokytis kalbos, tai skamba kaip beviltiškai nesuprantamas emociškai įkrautos muzikos srautas. Tačiau laikui bėgant ir treniruotai ausiai atsitiktinis čiulbėjimas pradeda prasmę. Štai keletas paslapčių, padėsiančių suprasti vietnamiečių muzikinę kokybę.
Tonai
Vietnamiečių kalba yra tonalinė kalba, o tai reiškia, kad žodis, kurį jūs uždėjote, keičia jo reikšmę. Tonai rodomi kaip simboliai virš ir po žodžiais, o jų formos iš tikrųjų leidžia žinoti, ką turėtų daryti jūsų balsas. Būtent tonai suteikia kalbai tokią muzikinę kokybę. Kai žodžiai išsilieja, balsai sklinda tarp žvangančių garsų ir sklinda toks garsas, tarsi kažkas įsprausta į skrandį.
Šeši vietnamiečių kalba naudojami tonai © Herr Klugbeisser / WikiCommons
Aukštesnis plokščias tonas
Anglų kalba mes paprastai kalbame garsu, kuris yra daug žemesnis nei vietnamiečių kalba. Dėl to net įprastas pokalbis vietnamiečių kalba jaudina. Bet kai vietnamiečiai pradeda mokytis anglų kalbos, jie dažniausiai skamba monotoniškai. Kadangi angliški žodžiai nekeičia jų pažodinės reikšmės skirtingomis intonacijomis, besimokantiems vietnamiečių kalba jiems dažnai būna nuobodu. Apvažiavę vietinius angliškai kalbančius jaučiasi dainuodami, kai naudojasi vietnamiečių kalba.
Rinkos vietnamiečių kalba užpildytos šiurkščiu švilpimu © Andy Wright / Flickr
Nėra galūnių priebalsių
Kalbantys vietnamiečiai neištaria paskutinių priebalsių. Tai yra vienas sunkiausių Vietnamo aspektų, su kuriuo susiduria naujieji besimokantieji, nes angliškai mes tariame didžiąją dalį pabaigos garsų. Kadangi žodžių nėra vietnamiečių kalba, jie paprastai susilieja į nesibaigiantį būgnų ritmą, palikdami jus nuošalyje, jei prarasite ritmą.
Vietnamas turi savo ritmą © salajean / shutterstock
Vietnamiečių kalba ne visada atrodė taip, kaip šiandien
Šiandien Vietnamo kalba yra palyginti nauja. Iki XVII amžiaus vietnamiečių kalba buvo rašoma kinų rašmenimis. Jėzuitų misionierius Alexandre'as De Rhodesas pirmasis sukūrė romanizuotą vietnamiečių kalbos versiją, kurioje vietoj Kinijos simbolių buvo naudojamos lotyniškos (arba romėniškos) raidės.
Naujoji sistema kaimo vietovėse per daugelį metų nedavė jokios pažangos, tačiau XX amžiaus pradžioje, valdant Prancūzijos kolonijai, vietnamiečiai, kaip mes tai pripažįstame, galų gale pakeitė senąją sistemą. Šiandien Vietnamiečių kalba angliškai kalbantiems atrodo pažįstama, tačiau yra keletas svarbių skirtumų.
Trys skirtingos raidės A vietnamiečių kalba © Davidas McKelvey / Flickras
