Dalyvaudami serijoje „20 literatūros vertėjų iki 40 metų“ mes apklausėme arabų literatūros vertėją Kareemą Jamesą Abu-Zeidą.
Išvertė rašytojų iš Libano, Maroko, Irako, Palestinos ir Egipto
Naujausi vertimai: Rabee Jaber's Confessions (Libanas), Najwan Darwish nieko daugiau neprarandančio: Pasirinkti eilėraščiai (Palestina)
Pagyrimai: Fulbright mokslo darbuotojas; žurnalo „Poetry“ 2014 m. vertimo premijos laureatas
Perskaitykite: „Noriu skelbimo“ Najwan Darwish poemos
Ką šiuo metu verčiate? Šiuo metu dirbu prie dviejų projektų ir iš tikrųjų praėjusią savaitę tiesiog išsiuntiau leidėjams jų abiejų pavyzdžius. Viena iš jų yra nauja ir atrinkta Palestinos poeto Najwan Darwish, poeto, kurio kūrybą aš labai myliu, knyga. Jo pirmoji knyga anglų kalba „Nothing More to Lose“ pasirodė neblogai, todėl džiaugiuosi, kad dirbu prie antrosios jo knygos. Jis yra jaunosios kartos Palestinos rašytojų priešakyje, ir jo darbai drąsiais ir netikėtais būdais iš naujo apibūdina „pasipriešinimo literatūros“ kontūrus.
Kitas mano šiuo metu verčiamas projektas vadinasi „Mu'allaqat“, ir aš preliminariai pavadinau angliškai „Kabantys eilėraščiai: dešimt klasikinių ikislamizmo poezijos kūrinių“. Tai yra garsiausias priešislamiškojo (6 a. Ir 7 a. Pradžios) arabų poezijos rinkinys, eilėraščiai, kurie dėl savo šlovės buvo pakabinti iš šventojo juodojo Kaaba akmens akmens ir kuriuose išsamiai aprašomi dažnai atšiaurūs ir negailestingi. gyvenimas dykumoje, kuris dabar vadinamas Arabijos pusiasaliu.
Kokį požiūrį ar procedūras naudojate vertdami?
Nesu tikras, ar aš turiu specifinį „požiūrį“ per se, tačiau turiu keletą paprastų gairių, kurios nurodo procesą, ypač kalbant apie poeziją (nors jos taip pat taikomos prozai): Pirma, nors temos ir temos (ir net kai kurie konkretūs terminai) tekstas gali būti svetimas, išverstą tekstą visada reikėtų skaityti taip, lyg jį būtų parašęs poetas anglų kalba. Kitaip tariant, ji turi skambėti kaip išskirtinė poezija anglų kalba, o tai reiškia, kad gali reikėti „paaukoti“ ar šiek tiek pakeisti prasmę ar struktūrą. Man vertėjas jokiomis aplinkybėmis niekada neturėtų pasiduoti poetinei teksto kokybei - poetinė kokybė yra eilėraščio esmė. Tai yra pagrindinis kriterijus. Kai tai įvykdoma, atsiranda antrinis kriterijus: Išlaikykite vertimą kuo arčiau šaltinio teksto, bet niekada neišduoti pirmojo kriterijaus.
Kokius darbus ar regionus traukiate?
Iki šiol aš linkęs domėtis autoriais, kurių darbai dar niekada nebuvo išleisti angliškai - man patinka pirmą kartą atvesti autorius į anglakalbį pasaulį. Šiuo metu linkiu konkrečiau poezijos (ar prozos kūrinių, pasižyminčių ypatingai poetiniu stiliumi), o dar konkrečiau - poetinių kūrinių, kurie taip pat turi kažkokią dvasinę pusę. Esu aistringa meditacijos praktikė ir didelę pastaruosius kelerius metus praleidau tylioms rekolekcijoms, todėl tikiuosi pradėti versti kai kurių didžiųjų klasikinių arabų mistikų poetų darbus, kai mano dabartiniai projektai bus per daug. niekada nebuvo išversti į anglų kalbą, stebėtinai.
Kas ar kokie yra neišversti rašytojai ar darbai, kuriuos norėtumėte pamatyti anglų kalba? Kodėl?
Norėčiau pamatyti dar kelis puikius klasikinės arabų literatūros kūrinius sklandžiais vertimais ir spaudoje, kurioje plačiai paplitusi nacionalinė literatūra, kur jie iš tikrųjų gali būti skaitomi už akademinių sluoksnių ribų. Manau, kad tai bus mano vertėjo darbo dalis per kelerius ateinančius metus - pabandysiu keletą šių darbų įtraukti į vadinamąjį pasaulio literatūros „kanoną“ (ir manau, kad tam svarbu platinti). Dauguma anglakalbių žmonių, net ir turinčių literatūrinį išsilavinimą, yra susipažinę tik su dviem klasikinių arabų kalbų tekstais: Koranu ir 1, 001 Naktimis. Jau minėjau pagrindinį priešislamiško arabų poezijos rinkinį, kuris, mano manymu, yra nepaprastai stulbinantis ir kurio, mano manymu, reikia naujo ir gyvo vertimo į anglų kalbą. Yra daugybė kitų kūrinių (ir kai kuriuos iš jų vertėjai pradėjo dirbti su vertėjais), tačiau aš linkęs sutelkti dėmesį į poeziją, todėl pradedu galvoti apie vieno garsiausių mistinių poetų arabų kalba vertimo vertimą. -kalbos tradicija, Mansouras al-Hallajus, kuris buvo kankinamas, o po to mirties bausmė įvykdyta Bagdade 922 m. po Kr., už tai, kad ištarė šventvagiškus žodžius „Aš esu tiesa“.
Kuo įdomesni literatūros pokyčiai ta kalba ar regionu, iš kurio verčiate?
Iš visų Vidurinių Rytų yra daugybė literatūros, todėl man sunku kalbėti apie pokyčius, vykstančius visame regione. Bet ypač kalbant apie Palestinos poeziją (ir galbūt arabų poeziją plačiau), manau, kad poezija, dominavusi XX amžiaus antroje pusėje, pasikeitė. Atrodo, kad atviro (antagonistinio) pasipriešinimo poezija ir herojiška pozicija užėmusi poezija dabar užleidžia vietą poezijai, kuriai dažnai naudojama ironija ir humoras apibūdinant dažnai baisias sąlygas - aš šiuos kūrinius laikau poetinėmis „juodosiomis komedijomis“. Tai tik vienas iš pokyčių, tačiau tai atspindi mano, kaip vertėjo, jautrumą.
Su kokiu nesenu vertimo iššūkiu susidūrėte?
Čia būsiu visiškai sąžiningas ir atviras: Vienas didžiausių daugiamečių iššūkių, su kuriuo susiduriu, yra finansavimas. Nors neseniai baigiau mokslų daktaro laipsnį, nusprendžiau nesinaudoti dabartine kadencija (arba kol kas nieko nemokyti), o tai reiškia, kad visos mano pajamos šiuo metu gaunamos iš laisvai samdomų vertėjų vertimo ir redagavimo. Kadangi literatūros vertimas paprastai moka mažiau nei kitas vertimo darbas, aš dažnai turiu subalansuoti savo literatūros projektus su kitais vertimo projektais (dažnai iš prancūzų ar vokiečių), kurie man leidžia susimokėti sąskaitas. Konkrečiau kalbant, mano projektas išversti pagrindinę ikislamistinės poezijos kolekciją iš esmės yra pakartotinis vertimas, todėl ypač sunku užtikrinti pašalpų pašalpas, nes tos organizacijos dažniausiai renkasi visiškai naujų vertimų finansavimą. Finansavimo klausimas gali būti labiau gyvenimo iššūkis, o ne vertimo iššūkis per se, tačiau jis daro didelę įtaką projektams, kuriuos galiu imtis.
