Prancūzų kalba yra romantiška kalba, kuri suvirpina širdį kaip niekas kitas. Jos šaknys siekia senovės Romos užkariavimą, sumaišytą su mitologijos ir paslaptingų legendų įtaka. Šiandien lyrinių intarpų vilionė lavina muzikinę liežuvį, kuris vilioja klausytoją savo nepakartojamu ritmu.
Amouras (am-uhr) / meilė
Žodis amour (meilė) puikiai apgaubia prancūzų liežuvio aistrą, o tariant reikia išpūsti lūpas. Iš pradžių amorų kalba taip pat išdavė šios romanų kalbos šaknis, kaip lotynų kalbą - istoriškai kalbėjo senovės romėnai - po romėnų užkariavimo Šiaurės Gaulyje I amžiuje prieš Kristų.
Lumière (loo-me-yer) / šviesi
Žodį „lumière“ (šviesa) pirmą kartą prancūzų liežuvis pareikalavo XII a. Jis įgavo naują prasmę XVIII amžiaus le siècle des Lumières (Apšvietos amžiuje), simbolizuodamas žmogaus intelekto apšvietimą po „tamsiųjų“ viduramžių. Šiandien tai yra laikotarpis, kurio kulminacija buvo Prancūzijos revoliucija.
„Jenna Arts“ / © kultūros kelionė
Bougie (boo-jee) / žvakė
Žodis „bougie“ (žvakė) pradėtas vartoti XIII amžiuje ir gana netipiškas raidžių derinys nurodo istorinius ryšius tarp prancūzų ir arabų kultūros. Béjaïa miestas Alžyre anksčiau buvo vadinamas Bougie ir kadangi viduramžiais čia vyko prekyba žvakėmis, jis teikė puikų kalbinį įkvėpimą.
Coquille (cok-eey) / apvalkalas
Žodis „coquille“ (apvalkalas) datuojamas XIV a., Tačiau laikui bėgant įgavo daugybę reikšmių. Atsiradus spausdinimui, atsirado nuoroda į rašybos klaidą. Asociacija atsirado kaip duoklė teismo klaidai, kurią žmonės parodė, viduramžiais davę pinigų netikram „La Cour des Miracles“ elgetai.
Flâneur (flan-uhr) / klajūnas
Žodis „flâneur“ (klajūnas) kilo XVI amžiuje, Charleso Baudelaire'o dėka XIX amžiuje įgydamas daugybę turtingų asociacijų. Poetas padarė tokį įsimintiną miesto tyrinėtojo portretą - laisvalaikiu klaidžiodamas po plačius sostinės bulvarus ir kavines, kad be jo nebūtų nei vieno Paryžiaus paveikslo.
„Jenna Arts“ / © kultūros kelionė
Sirène (sir-en) / undinė
Žodis sirène (undinė) yra kilęs iš graikų kalbos (seira), turintis kalbines šaknis, kurios užburia grandinės įvaizdį, nurodant, kad sunku atsiriboti nuo savo rankos. Taip yra dėl graikų mitologijos įtakos, kai sirenos vaizduojamos kaip pavojingos gundytojos, kurios savo kerinčiomis dainomis viliojo jūreivius į avariją.
Ciel (žr. Yel) / dangus
Žodis ciel (dangus) iš pradžių kilo iš graikų termino koilos, kuris reiškia „tuščiaviduris“ arba „įgaubtas“. Taip yra todėl, kad žmonės dangų suvokė kaip ertmės formą, kitaip vadinamą „dangaus skliautu“. Jie galėjo stebėti dangų tik plika akimi, todėl kosmoso matmenys iš esmės liko paslaptis, ypač atsižvelgiant į gylį.
Automne (oh-ton) / ruduo
Dauguma kultūrų visame pasaulyje gerbia derlių ir Prancūzija nėra išimtis. Prancūzai dažnai minėdavo pelną, kuris simbolizavo padidėjusios gamybos sezoną. Bet tada žodis automne (ruduo) XIII amžiuje kilo iš lotynų kalbos, kaip kalbinė pagarba Autumnus dievybei, reprezentuojančiai gamtos gausą.
„Jenna Arts“ / © kultūros kelionė
Feuille (fuy-yuh) / lapas
Žodis feuille (lapas) pirmą kartą kilo iš lotynų kalbos 13 amžiuje. Nors pirminė šio žodžio reikšmė yra lapas, prancūzų kalba eina koja kojon su kulinarijos pasauliu, todėl nenuostabu, kad virėjai šį žodį tvirtino semantiniu įkvėpimu. Šiandien Prancūzijoje paragausite daugybės tartų, vartojančių šį žodį, pavyzdžiui, mille-feuilles.
Printemps (prahn-ton) / pavasaris
Žodis printemps (pavasaris) yra kilęs iš lotyniško primus tempus (pirmą kartą). Tai vienas seniausių žodžių, kilusių iš romėnų užkariautos Šiaurės Galijos. Tačiau XIII amžiuje terminas vartojo visai kitokią rašybą. Jis buvo parašytas „printans“, naudojant priešdėlį „prin“, kuris tada reiškė pradžią.
