Williamas Shakespeare'as yra bene garsiausias Anglijos poetas ir dramaturgas, rašytojas, kurį mėgstame tyrinėti ir spėlioti. Ar jis iš tikrųjų buvo vienas žmogus? Ar jis buvo gėjus? Ir vis dėlto, apžvelgdamas asmeninį gyvenimą, lengva pamiršti, kad šis nepaprastas žmogus (arba žmonės, priklausomai nuo to, kas ir kuo tiki) į anglų kalbą atnešė tariamai 1700 naujų žodžių, įžeidimų ir posakių, iš kurių daugybė vis dar yra mūsų kasdieninėje liaudies kalboje.
Žalsvų akių monstras
Bet kuris A lygio anglų literatūros studentas, vertas savo druskos, žino, kad Shakespeare'as sugalvojo būtent šią frazę Othello, o piktasis Iago dubliuoja pavydą, kuris tituluojamą Othello suvokia kaip „žalių akių monstrą“. Tačiau panašų jo variantą („žalių akių pavydas“) jis panaudojo ir ankstesniame spektaklyje „Venecijos pirklys“. Šiais laikais mes jį naudojame panašiai kaip pats bardas.
Aktoriai scenoje dramatiškai peržvelgdami Othello © Indi Samarajiva / Flickr
Rantas
Dabar žodis, geriausiai naudojamas apibūdinti Eloną Muską, praleidžiantį „Twitter“, ar vienos iš D.Trumpo pagalbininkų, perdavusių jam savo telefoną, rezultatas, pirmasis užfiksuotas „skambučio“ panaudojimas gaunamas Shakespeare'o Hamlete mandagumo dėka („Aš skambinsiu taip pat kaip tu“ '), nors žodinis šių dienų vartojimas rant'ui (dar žinomas kaip' rant '), matyt, prabėgo dar pusė amžiaus.
Knock knock! Kas ten?
'Knock beldžiasi! Kas ten?' greičiausiai pirmasis įvedimas į perforatorių, kurio išmokote jau būdamas vaikas, ir vis dėlto daugiamečius populiariausius baisių anekdotų sąrangas sukūrė pats Šekspyras. Vis dėlto, nors juokui mes naudojame sąvoką „beldimasis knock“, Shakespeare'as ją gana pažodžiui panaudojo Macbete, sekdamas paskui „kas ten, mano vardas Belzebubas?“.
Šekspyro gaublys Londone © Davidas Stanley / Flickras
Aukso širdis
Pagalvokite apie būdus, kuriais galėtumėte apibūdinti malonų, dosnų žmogų šių dienų anglų kalba. Ar ateitų į galvą „aukso širdis“? Daugeliui turbūt taip atsitiks, atsižvelgiant į tai, kad šis frazės posūkis reiškia daugmaž tą patį, ką jis darė, kai Shakespeare'as jį vartojo Henry V - geranoriškame žmoguje.
Madinga
Shakespeare'as mėgo geros mados nuorodą, todėl tikslinga, kad jis sukūrė frazę „madingas“. Tačiau jo vartojimas labai skyrėsi nuo šiuolaikinio „mados“ aiškinimo, kad tai reiškia ką nors madoje, tendencijoje. Vietoj to, „Troilus“ ir „Cressida“, pjesė, kurioje pirmasis terminas išaugo, „madinga“, tam tikra prasme reiškė tiesiog „gera“. Su Šekspyru niekada nėra viskas paprasta.
Shakespeare'as visada yra per kalbą Markas Wang / © „Kultūros kelionė“
Garsiklis
„Buzzer“ šiais laikais tikriausiai sukelia mintis apie erzinančius žaidimų šou. Tuo tarpu Šekspyro laikais „garsinis garsas“ buvo atsisakytas atsitiktinio pokalbio Hamlete, kad tai reikštų kažką panašaus į „paskalą“, ir tikriausiai tam turėjo įtakos tariamai labiau erzinantis sparnuotų vabzdžių garsas.
Ladybird
Priklausomai nuo jūsų amžiaus ir auklėjimo, „ladybird“ yra arba knygų vaikams leidėjas, raudonai ir juodai skraidantis padaras, arba kritiškai įvertintas filmas, kuriame vaidina Saoirse Ronan. Ir vis dėlto „ladybird“ (žodis) tariamai sugalvojo Shakespeare'as ir, be abejo, pasakė savo garsiausią tragediją Romeo ir Džuljeta.
Romeo ir Džuljetoje Džuljeta apibūdinama kaip „ladybird“ © „Sabine18 / Pixabay“
Nerealus
Tai gali atrodyti „nerealu“, tačiau Shakespeare'as taip pat sugalvojo žodį, kurį dabar vartojame reikšti „kietas“ arba, kai kuriais atvejais, „neįtikėtinas“. Tačiau jo dienomis „nerealus“ reiškė tiesiog tai, kas „nerealu“. Tiesą sakant, jis ilgą laiką buvo gero priešdėlio gerbėjas, sugalvojęs daugybę jį vartojusių žodžių, net pridėjęs (nors ir ne pirmą kartą) prie vieno iš žodžių, kuriuos dabar geriausiai siejame su Zucku, 'nedraugiškas'.
