Lindsay Parnell tyrinėja vieno žymiausių Pietryčių Azijos rašytojų: Vietnamo Nguyễn Huy Thiệp kūrybą. Thiệpo darbas, įgytas po tiek savo šalyje, tiek tarptautiniu mastu, vaizduoja kasdienio gyvenimo Vietnamo kovas.
„Vaikas miglotai suprato, kad, rinkdamasis literatūrą, jis pateko į sritį, kurioje galėjo pasikliauti niekuo, kas neapsiriboja“.
Nguyễn Huy Thiệp, gimęs 1950 m. Hanojuje, yra autorius, kurio darbus lemia jo susirūpinimas dėl politikos, ekonomikos ir žmogaus teisių klausimų, su kuriais susiduria Vietnamas. Ankstyvojo literatūros laikotarpio Thi secondpo augimas kilo neramios XX amžiaus antrosios pusės prasme ir buvo nulemtas skurdo ir žalingų ekonominių sunkumų, susijusių su jo auklėjimu kaime. Ankstyvoje pilnametystėje jis ėmėsi įvairių darbų, įskaitant mokytojus komunistinės partijos pareigūnams, juodosios rinkos prekybininką, fizinį darbininką, tapytoją, restoranų restoraną ir pardavėją, kol galiausiai ėmėsi intelekto ir literatūros aistrų.
1987 m. Thiệpas išleido savo pirmąjį apsakymą „The General Retires“. Pasakojimas vyksta apie senstantį karinį generolą, kuris grįžta namo gyventi su savo šeima į Hanojų. Šeimoje gyvena didelis skurdas, o bendrosios dukterėčios yra priverstos per daug stengtis palaikyti ir palaikyti šeimos gerovę. Siūlydamas drąsiai kritikuoti socialistų idėjas, šis veikėjas, atrodo, yra sėkmingas gydytojas, tačiau ji turi dirbti papildomą darbą, veisti ir mokyti sarginius šunis, kad galėtų pasirūpinti savo buitimi. „The General Retires“, nurodydamas, kad valstybė nesugeba įvykdyti savo pradinių pažadų, pabrėžė Thiệp sugebėjimą kurti grožinę literatūrą subtiliais, tačiau bauginančiais socialiniais komentarais.
Šis prieštaringai vertinamas grožinės literatūros kūrinys sukėlė pasmerkimą Vietname, tačiau „General Retires“ pažymėjo dviejų labai reikšmingų Thiệp užmojų pradžią: įkvėptos literatūrinės karjeros pradžią ir Vietnamo „doi moi“ judėjimo pradžią. „Doi moi“ judėjimas buvo susijęs su reformomis, įgyvendintomis siekiant paskatinti sustingusio Vietnamo ekonomikos augimą pasitelkiant privačias įmones.
Thiệpo veikalas iš esmės reiškia nusivylimą socializmu, o jo plačiai anthologizuotas „Be karaliaus“ yra patrauklus ir įvykdytas šio nusivylimo artikuliacija. Socialistiniame Vietname įsikūrusi moteris persikelia į savo vyro, uošvės ir penkių uošvių namus. „Thiệp“ humoristiniu, bet giliai veikiančiu būdu nagrinėja susiformavusią šeimos vidaus dinamiką. Trapi jo istorijų emocinė pusiausvyra yra apgailėtina, bet niekada sentimentali, o literatūrinė pusiausvyra subalansuoja drąsų savo šalies vyriausybės politinį tardymą su savo šalies žmonių žmogaus teisių analize. Be istorinių ir politinių temų pasakojimų, Thiệpo darbai taip pat tiria esamus Vietnamo kaimo ir sparčiai modernėjančio didmiesčių gyvenimo neatitikimus, dažnai komentuojantį miestiečių materialistinį ir pasaulietiškumą bei juos lydinčią moralinę infekciją.
Kai kurie Nguyễn Huy Thiệp darbai, išrašyti vietnamiečių kalba, buvo išversti į prancūzų kalbą, pavyzdžiui, jo prieštaringai vertinamas 2005 m. Romanas „A nos vingt ans“, taip pat kiti paskelbti vertimai į anglų kalbą. Daugelio tarptautinių pripažinimų autorius, turintis plačią antropologiją, Thiệpo reputacija yra neginčijamų naujovių ir laipsniškos mokslinės literatūros talentas. Thiệpas vis dar rašo gilią Vietnamo viziją, atsietą nuo karo istorijos; šalis, kurios ateičiai būdingas klestintis augimas, ir šalis, kuriai laipsniškai keičiama kryptis.
Autorius Lindsay Parnell
