„La Bastarda“ yra pirmoji knygos, kurią parašė moteris iš Pusiaujo Gvinėjos, išversta į anglų kalbą. Vien tai yra pastebimas „Trifonia Melibea Obono“ pasiekimas, tačiau jis yra lengvesnis, palyginti su pačiu kūriniu.
„La Bastarda“ širdyje yra amžiaus tarpsnio istorija, tirianti įtampą tarp natūralių polinkių, kultūrinių įtakų ir pasirinkimą, formuojantį kelionę. Pagrindinis veikėjas Okomo yra jauna našlaičių mergina, kurią užaugino griežti seneliai, kad ji būtų vertinga jos bendruomenės „Fang“ narė. Ji ilgisi susitikimo su vyru, kuris ją pagimdė, bet niekada nebuvo vedęs savo motinos.
„La Bastarda“ - Trifonia Melibea Obono, „The Feminist Press“ sutikimas
Okomo taip pat yra savęs atradimo kelionė. Ji ieško savo vietos visuomenėje. Ji jaučia priklausymą savo meilužei Dinai ir kitoms dviem jaunoms moterims, kurios sukuria „The Indecency Club“ - meilų vardą jų poliamoriniam ryšiui, kai grupė yra seksuali tik tarpusavyje su visais keturiais žmonėmis.
Okomo turi artimus ryšius su savo dėde Marcelo ir pastebėjo, kaip bendruomenė jį traktuoja kaip atstumtą dėl to, kad nesugeba gyventi tinkamai su Fang vyriškumu. Jis atmeta bet kokius vedybų susitarimus. Atsisakydamas miegoti su mirusio brolio našle, kaip tai būtų Fango papročiai, jis traukiasi į miesto pakraščius, kol sudegs jo namai. Tada jis pasirenka dar giliau į džiungles, atokiau nuo pavojų, kuriuos jam kelia jo bendruomenė. Ši dinamika, stebint dėdės ostrakizmą, tampa labai svarbi Okomo supratimui apie jos kultūrą ir save.
„Aš nesupratau, ką reiškia būti vyru“, - sako ji. „Jei anksčiau maniau, kad užtenka lytinių organų kabančių tarp kojų, dabar nebuvau tokia tikra. Nes dėdės Marcelo buvo panašios, bet kaime niekas jo nelaikė vyru “.
Vakaruose jos dėdės Marcelo tapatybė bus vadinama gėjumi dėl to, kad jis atsisakė miegoti su moterimis, tačiau tarp Fangų jis buvo pažymėtas kaip „vyras-moteris“. Ši kalba yra svarbi, nes istorijos įtampa taip glaudžiai susijusi su tapatybės paieškomis. Veikėjai ieško etikečių savo aplinkybėms, kai jų gimtąja fangų kalba nėra žodžių.
Kai Okomo įsimyli savo draugę Diną, ji klausia dėdės ir jo partnerio Jesusino:
„O kaip mus apibūdina Fang tradicija? Jei vyras, esantis su kitu vyru, vadinamas vyru-moterimi, tai ką vadina moterys, kurios elgiasi taip pat? “
„Nėra to nė žodžio. Tarsi tavęs nėra “, - atvirai kalbėjo mano dėdė. [
] „Turite tiek daug klausimų, aš atsakysiu į tuos, kuriuos galiu.“ Jis laikė Jėzino ranką. Man tai buvo keistas dalykas, ir jie abu pastebėjo.
„Ar manote, kad neįprasta, jog jūs ir Dina esate kartu?“
Taip, bet kaime jie sako, kad normalus vyras neatsisako mylėtis su moterimi. Štai kodėl jie jus vadina vyru-moterimi. Net neturime vardo. “
- Bet argi ne blogiau? - tarė Jesusinas. „Jei neturite vardo, esate nematomas, o jei esate nematomas, negalite reikalauti jokių teisių. Be to, įžeidžianti etiketė vyras-moteris reiškia panieką prieš moteris. Tai sumažina juos iki pasyvių seksualinių objektų, kurie niekada neveikia pagal jų norus. Pagalvok apie tai. Iš to, ką matau, tu nesi kvailys “.
LGBT teisių aktyvistai Afrikoje buvo apiplėšti dėl kaltinimų, kad yra „ne Afrikos“. Homoseksualumo pripažinimas buvo pavadintas euro-amerikietišku idealu, priešingu tradicinėms Afrikos vertybėms. Tačiau „La Bastarda“ siūlo priešpriešinį pasakojimą. Ieškodami saugumo, Okomo ir jos draugai važiuoja ne į miestą, kaip kad yra įprasta Vakarų LGBT pasakojimuose apie amžių, o vietoj to, jie eina į džiungles. Afrikos kraštovaizdis yra šventovė.
Nors Pusiaujo Gvinėjoje nėra įstatymų, reglamentuojančių homoseksualumą, LGBT žmonėms yra stipri socialinė stigma. Neretai policija areštuoja gėjus ir viešai skelbia jų tardymo vaizdo įrašus, net nepažeisdami jokių įstatymų.
Obono daro puikų darbą nukreipdamas skaitytoją į „Okomo“ pasaulį. Fang kultūra turi poligamijos praktiką, o paties Okomo senelis turi dvi žmonas. Jos senelio dviejų žmonų priešiškumas pabrėžia Okomo požiūrį į tokio pobūdžio santykių dinamiškumą. Ji pastebi būdus, kaip jos senelis priešinasi abipusiai santykiams prieš moteris. Priešingai, „The Indecency Club“ teikia daugiau abipusės paramos per poliamoriją. Šios moterys sukuria sau tinklą, kuris padeda užtikrinti galimą saugumą, kai jos eina į kovą su šeima, kultūra ir jėgomis, kurios grasina jas nutraukti.
„La Bastarda“ yra galų gale pakili knyga. Okomo ir jos artimieji aktyviai kuria reikalingą bendruomenę. Obono vadovaujasi dvejopu uždaviniu: šviesti skaitytoją apie savo Pusiaujo Gvinėją ir sudrebinti viską, ką galėjote numanyti apie ten gyvenančių žmonių gyvenimą.
