Paryžiuje šnekama prancūzų kalba nėra tas pats, kas prancūzų kalba Marselyje. Žodis rytoj, demain, bus pakeistas į žeminantį tolyn į pietus. Svarbu suprasti šiuos skirtumus, nes jie pakeis jūsų supratimą apie tai, kas sakoma keliaujant aplink Prancūziją.
Visoje Prancūzijoje yra 28 regioniniai akcentai
Visoje Prancūzijoje yra 28 būdai, kuriais galite ta pačia kalba kalbėti. Čia yra puikus vaizdo įrašas, kuriame galite išgirsti skirtumus čia. Paryžiuje ir aplinkiniame regione kalbama prancūzų kalba yra vadinama „Metropolitan prancūzų kalba“ ir yra standartas daugelyje žiniasklaidos tinklų. Tai dažnai laikoma „tinkamu“ būdu susikalbėti prancūziškai, nors jo aiškintojai sako, kad jame yra per daug angliškų žodžių, pavyzdžiui, „la termi“. Žmonės sako, kad tai gali būti elitinis, nes tai neleidžia užtikrinti kultūrinės įvairovės ir nesuteikia žmonėms pakankamai informacijos apie turtingą visos prancūzų kalbos įvairovę.
Elzaso regionas turi specifinę tarmę © Jeff Burrows / Unsplash
Prancūzijos revoliucijos metu tik apie pusė visų Prancūzijos žmonių kalbėjo prancūziškai
XVIII amžiaus pabaigoje, kai prancūzai kovojo už nepriklausomybę ir lygybę, daugelis žmonių kalbėjo skirtingomis kalbomis, pavyzdžiui, oksitanai Provanso regione ar baskai pasienyje su Ispanija. Norėdami sužinoti daugiau apie skirtingus regioninius dialektus ir nykstančias kalbas, kalbančius Prancūzijoje, skaitykite mūsų „Kultūros kelionės“ straipsnyje čia. Regioninės tarmės labai skiriasi nuo regioninių akcentų - tarmė yra ta, kurioje jūsų rajono žmonės kalba vietine kalba, pvz., Bretonas Bretanėje, o ne prancūzų kalba. Regioninis akcentas yra tas, kai jūs kalbate prancūziškai, su tokiu akcentu, kuris panašus į kitus jūsų vietinės vietovės žmones.
Korsikai labai savitai kalba prancūziškai © Jannes Glas / Unsplash
XX amžiuje buvo postūmis priversti visus prancūzus kalbėti prancūziškai, todėl atsirado skirtingi akcentai
Nuo to laiko buvo verčiama visus priversti kalbėti ta pačia kalba, prancūzų kalba, kaip nacionalinės sanglaudos formą. Kai kurie žmonės tai vertino kaip Paryžiaus būdą labiau kontroliuoti kitus Prancūzijos regionus. Kai 1958 m. Buvo parašyta Prancūzijos konstitucija, ji pasakė, kad prancūzų kalba bus vienintelė Prancūzijos kalba. Tačiau tai reiškia, kad žmonės tai kalba skirtingais akcentais, kurie labai skiriasi visoje Prancūzijoje. Marselyje prancūzų kalba dažnai kalbama greičiau ir greičiau nei kitose šalies dalyse. Vietiniai gyventojai dažnai nuleidžia žodžių galūnes arba prideda „g“ garsą. Taigi „demaing“ vietoj „demain“ (tariama „dee-mang“).
Marselis turi savo regioninę tarmę © Joel Assuied / Unsplash
