„Afrolitt“ pradėjo nuo neoficialių knygų skaitymo klubų ir tapo platforma ir bendruomene, kurioje rengiami renginiai, dialogai ir skaitymo grupės. Jis prieš keletą mėnesių pradėjo pirmąjį savo internetinės serijos sezoną, o šiuo metu planuoja antrąjį sezoną. „Afrolitt“ įkūrėja Pamela Ohene-Nyako pasakoja mums daugiau.
Pirmoji „Afrolitt“ auditorija buvo afrikiečių kilmės moterys požeminiame savadarbiame kino teatre Lozanoje. Kokia buvo kelionė?
Mūsų diskusijos ir kritinio mąstymo procesas yra apie lyčių politiką iš feministinio požiūrio; dekonstruoti socialinius standartus seksualumo, rasizmo, klasės ar religijos atžvilgiu. Mūsų pasirinkti autoriai yra iš įvairių juodaodžių bendruomenių visame pasaulyje. „Afrolitt“ vis dar yra atviri visiems, nepaisant to, žmonės, kuriuos mes matome mažiausiai, yra juodaodžiai vyrai.
Papasakokite daugiau apie kalbą - ar tai, kad internetinės serijos tampa dvikalbės, daro įtaką diskusijų pobūdžiui?
Aš esu dvikalbis ir stengiuosi pasiekti platesnę auditoriją, todėl man tai yra prasminga. Bet aš laikau prancūzų kalbą labiau elitine ir seksistine nei angliška. Pavyzdžiui, kultūriškai svarbu žinoti, kada vartoti „vous“ ir „tu“ (oficialus ir neoficialus „tu“ vartojimas), bet angliškai tai nėra. Be to, trečiojo asmens daugiskaitoje nėra lyties anglų kalba ir nėra tiek daug lyties atstovių. Augau, mano tėvelis kalba Ga, bet jo tėtis buvo Akanas. Aš net nežinojau, kad yra skirtumas. Maniau, kad tai tik vienas dalykas - Ganos.
Naudodamiesi internetinėmis serijomis, pranešėjai turėtų pateikti literatūros turinį, su kuriuo galėtų susieti sudėtingesnių klausimų aptarimą
.Tai, ką matote internetinėje serijoje, yra panaši į „Afrolitt“ grupės diskusijas, tačiau ankstesniuose tai yra vienas su kitu. Aš pateikiu paruoštus klausimus, susijusius su tema ir su charakteriu. Viena iš šio pasirinkimo priežasčių yra suteikti galimybę diskusijoje dalyvauti tiems, kurie neturėjo galimybės perskaityti knygos.
Huguette skaitymas Afrolitt renginyje © Ashley Moponda for Afrolitt '
Jūsų darbas atliekamas Lozanoje, Ženevoje ir Akroje. Kuo skiriasi kiekvienos erdvės sąveika su visos Afrikos dialogu?
Aš galiu užduoti tuos pačius klausimus skirtingose vietose, tačiau atsakymai gali skirtis. Individualumas yra svarbus. Yaa Gyasi įvyko proveržis keliose Šveicarijos platformose, tačiau Akra analizė buvo visai kitokia.
Kaip tai padeda iš naujo sujungti Afriką į pietus nuo Sacharos su diaspora?
Aš visada girdėjau daugiau diasporos balsų, todėl tai man atvėrė erdvę įsitraukti į žemyno balsus. Tais pačiais metais aš įkūriau „Afrolitt“. Keliavau į Akra ir tyrinėjau Akoros meno sceną ir „Chale Wote“ festivalį. Mačiau „Poetros“ koncertą ir tai buvo pirmas kartas, kai ją sutikau. Aš susikroviau savo lagaminus su Octavia Butler ir Nalo Hopkinson. Tai buvo futuristinė vasara.
„Afrolitt“ įkūrėja Pamela Ohene-Nyako ir Ganos fotografė Josephine Kuuire © Nii Odzenma
Kaip per šį interaktyvų procesą įsivaizduojate socialinius pokyčius?
Tas aspektas, kad literatūra gali būti prieinama, neapsiribojant tiesiog skaitymu ir rašymu, pvz., Kaip „Writers Project“ naudoja radiją. Tikiuosi išmokau tiek, kiek išmoksta kiti. Augami kaip spalvoti žmonės iš Europos, neturėjome daug įgalinančių žiniasklaidos priemonių. Šios proaktyvios paieškos reikia kovoti su seksizmo ir rasizmo sukelta priespauda. Man ir kitiems skaitydamas „Juodąjį“ ieškojau atsakymų, kaip užmegzti ryšį ir kaip terapiją.
